Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nušvitimas

Dažnas, pradėjęs dvasinę kelionę, būna labai susitelkęs į greitą rezultatą-,,nušvitimą".  Artėja Rasos (Joninių) šventė, kuri taip pat vadinama keliu į dvasinį nušvitimą. Tačiau kas tas nušvitimas kasdieniniame gyvenime? 

Taip jau sutapo, kad po jo šventenybės Dalai Lamos apsilankymo Vilniuje, mano rankose kaipmat atsirado viena knyga, kurios tekstu ir norėčiau šiandien pasidalinti. Šį kartą ne apie pagoniškas/ neopagoniškas apeigas, o apie budistinį požiūrį į nušvitimą. Šioje knygoje pateiktas savišvietos ir savipagalbos procesas reiškia pasitraukimą nuo kelio, kuriuo eidami siekiame paviršutiniškų malonumų šią gyvenimo akimirką, paskui išsipainiojimą iš pažeistų emocijų ir pagaliau išsiveržimą iš savo egocentriškumo. Šioje knygoje galite rasti gana smulkiai , žingsnis po žingsnio aprašytas kiekvieno lygmens praktikas.


,Nušvitimas yra išsilaisvinimas ne tik nuo visų neproduktyvių emocijų, sukančių egzistencijos ratą, bet ir  nuo šių emocijų sąmonėje įtvirtintų polinkių. Tie subtilūs polinkiai arba jūsų sąmonės latentinės galios užtikrina tai, kad tikroji tiesa nepasirodo, kai jūsų protui pasireiškia konvecionalūs reiškiniai; o kai jūsų sąmonei pasirodo tikroji tiesa, tuomet konvencionalūs fenomenai pasirodyti negali. Tai reiškia, kad net pasiekus tokių gelmių, kai pajėgiate tiesiogiai suvokti tiesą, to giluminės tiesos suvoimo metu kiti fenomenai jūsų protui pasirodyti negali; o paskui, kai jūsų sąmonei pasirodo konvencionalūs fenomenai, tuomet tiesiogiai tuštumos suvokti negalite. Tas dvi suvokimo rūšis jums veikiausiai tenka kaitalioti, pereinant nuo išminties, kuri tiesiogiai pažįsta tiesą, prie paprastų fenomenų suvokimo.

Budistiniais terminais tokia sąmonės perkėlimo būtinybė vadinama suvokimo užterštumu, suvokiant šias dvi tiesas kaip dvi atskiras esybes. Kai toks užterštumas pašalinamas, ta pati sąmonė pajėgia aprėpti įprastus fenomenus, tuo pačiu tiesiogiai suvokdama tikrąją tiesą. Tuomet įmanoma vienu metu žimoti viską, tiek reiškinių įvairovę, tiek giluminį jų egzistavimo būdą, tuštumą. Tai-visažinystė.

Kai įveiksite ne tik liguistas emocijas, neleidžiančias išsilaisvinti iš egzistencijos rato, bet ir tokius smulkesnius užterštumus, tada jau būsite pasiekę Budos ,,didįjį nušvitimą" - tikrąjį apsivalymą nuo visų bėdų ištakų ir visko, ką įmanoma žinoti, visišką supratimą."


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KORON

Jeigu paklausčiau, kokias asociacijas šiandien kelia žodis ,,koron“, tikriausiai paminėtumėte neapibrėžtumą, stresą, krizę, mirties ar ligos baimę ir pan. Tais pačiais žodžiais galėčiau apibūdinti šią situaciją, kurioje buvome su vyru atsidūrę 2019 metais Coron (tariasi ,,koron“) saloje Filipinuose. Taigi, vieną gražią popietę išsilaipiname saloje, kuri pasitinka ant aukšto kalno įrėmintu pavadinimu „CORON“ (žr. nuotrauką). Paklausiame mus plukdžiusios įgulos narių, kurie niekada niekur nematė jokių problemų (dar dabar skamba jų ,,ole problema“), kaip mums pasiekti viešbutį. Gauname atsakymą, kad su tuktuku (toks triratis motociklas su stogeliu) greitai būsime nugabenti, nes viešbutis netoliese. Ką gi, tuktukas greitai mus susiranda ir jau riedame viešbučio link. Klausiame vairuotojo, kiek laiko važiuosime. Jis šypsodamasis atsako, kad valandą. Suprantu, kad kratysimės pusiau asfaltuotu keleliu susispaudę trise pakankamai ilgai, tad stengiuosi tiesiog būti „čia ir dabar“ be jo...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Apie dvasingumo principus ir žmogaus ribotumą

Ar teiginiai, vizualizacijos, koncentravimasis į aukštesnę galią, pozityvus mąstymas arba pozityvūs ketinimai veikia? Daugelis dvasinių vadovų pasakytų, kad taip, tačiau ne visada taip paprastai. Sudėtingi dvasingumo principai yra paremti bandymu suprasti vidinį pasaulį ir „taisykles“, nustatančias ryšį tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Dvasingumo principai apibrėžia „sudėtingus“ principus, kurie yra orientuoti į vidinį pasaulį. Pavyzdžiui, mūsų mintys didžiąja dalimi padeda kurti mūsų realybę. Sudėtingų principų vertę dažniausiai yra sunkiau įrodyti nei esminių principų vertę, todėl svarbu, kad pirmiausia patvirtintumėme šiuos principus patys, eksperimentuodami su savo patirtimi.  Kadangi žmonių suvokimo procesas yra ribotas, visa apimantis požiūris į tai, kas yra tikra, apima ir tuos dalykus, kurių žmogaus akys nemato. Kalbant apie dvasinį tobulėjimą, norint priimti platesnį požiūrį, reikia išmokti žvelgti į dalykus naudojantis intuicija, dvasinėmis įžvalgo...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Apie maldas

Mąstymas, arba meditacija, pirmiausia yra ieškojimas. Apie maldų ir meditacijų naudą yra daugybė medžiagos ir tai jau nebekvestionuojama. Bet ar mes mokame melstis? Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir mąstymo metodų.  ,, Mąstymas  yra ieškanti malda, kuri žadina mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Mąstymo tikslas yra apmąstomą dalyką susieti su mūsų gyvenimo tikrove ir pritaikyti sau pagal tikėjimo dvasią." L abai dažnai žmogus įsivaizduoja, kad maldoje prašydamas Dievo (Aukščiausiosios jėgos, visatos ir kt.) gaus tai, ko jis nori. O negavęs, dažniausiai nusivilia. O nusivilia todėl, kad mūsų ego ieško atsakymų išorėje, kad vėliau galėtų ją kaltinti. Juk protas dieviškumą suvokia savo galimybių ribose. Kalbėdamas apie žmogaus ribotumą A. Einšteinas teigia, kad ,, žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės ...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau