"Ar aš - beržas, ar aš - kelmas?" arba "kas valdo mano protą?"

Eidama rudenišku pamiškės takeliu išvydau kerpėjantį beržą. Pagalvojau, kad dažnas iš mūsų auginame kerpes savo prote. Tos kerpės - tai mūsų siautėjančios mintys, virstančios veiksmais. Yra sakoma, kad žmogus, kuris valdo savo protą, gali realizuoti visą savo potencialą. Tačiau labai dažnai žmonės geriau žino, ko nenori, nei ko nori savo gyvenime. Pavyzdžiui beržas, savo beržiškoje sėkloje turi didžiulį potencialą tapti nuostabiu beržu. Tačiau dažnai, žmogus, kaip ir tas beržas paveikslėlyje, tampa kelmu, visą savo dėmesį nukreipdamas į problemas bei į tų problemų sprendimą,  o ne į galimybes ar norus. Jis blokuoja savo augimo pajėgumą juo netikėdamas, o vėliau stebisi, kaip atsidūrė ten, kur nenorėjo patekti. Tai skamba kvailai, tačiau būtent taip daugelis keliauja per savo gyvenimą ir, žinoma, kaltina aplinkybes.

Tačiau aplinka ir besikeičiančios situacijos tik padeda susikurti mūsų įsitikinimų sistemą - pasaulėžiūrą, kuri aiškina, kaip gyventi gyvenimą ir kur yra gyvenimo prasmė bei veiklos motyvai. Visi dalyvaujame savo pasaulėžiūros kūrime, nepriklausomai nuo to, kas mus veikia: tradicinė religija, pasaulietinė pasaulėžiūra ar dar kas nors kita. Tik pasiekę sąmoningumą, galime rinktis priimti įsitikinimų sistemą, skatinančią mūsų dvasinio intelekto augimą, kuris savo ruožtu išlaisvina protą nuo ego pančių. Ir nors ego yra neatsiejama žmogaus dalis, padedanti mums patenkinti pagrindinius mūsų fizinius ir emocinius poreikius, tačiau bet kuriuo atveju tai yra tik dalis tos visumos, kuria mes esame. Jei gyvenime daugiausiai remiamės ego, dažnai jaučiame ir veikiame skatinami savanaudiškumo, baimės arba pykčio. Dvasiniam tobulėjimui yra reikalingas suvokimas, kad mūsų tapatybę sudaro daugiau nei tik ego. Žalingų mąstymo, jautimo ir elgesio modelių pakeitimas sveikesniais, veikiančiais išvien su „aukštesniuoju aš“, dar vadinimu asmeniniu aš, savarankiška asmenybe, atskiruoju aš, mažuoju aš ir yra kelias į savo potencialo atskleidimą bei įgalinimą.