Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ar lietuviai turi autentiškų dvasingumo praktikų?



Pasaulis sumažėjo, sienos atsidarė ir kartais atrodo, kad informacijos kiekis užgoš esmę. Tokia dvasinių praktikių gausa dar niekada nebuvo taip arti kiekvieno. Kaip pasirinkti? Čia jau kitas klausimas. Tačiau šiandien noriu pakalbėti apie turtą, kuris yra šalia, o gal mūmyse, tik užklotas nesibaigiančiu informacijos triukšmu.



Noriu pasidalinti nuostabiu patyrimu. Nežinau, ar kada nors girdėjote mane dainuojant (p. s. tai nėra mano stiprioji pusė), bet tai, kas vyko su manimi “Promočių giesmių” užsiėmimuose, sunku apsakyti, todėl remsiuosi Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės (2015) teiginiais, kurie tiesiogiai atspindi mano patirtas būsenas. Pasak minėtos autorės etnomuzikologai išskiria keturias pagrindines dvasinio jautrumo muzikuojant kategorijas, sutartinių dvasingumui nusakyti:

 1. Patyrimas čia ir dabar: visiškas pasinėrimas į dabartinę akimirką, stiprus įsipareigojimas tiesioginiam ryšiui su situacija (panašiai lietuvių sutartinių giedojimui patirtis čia ir dabar yra be galo svarbi – tik taip gali įvykti „sutarimas“).

2. (Su)derinimas: visiškas atliepimas (resonance) arba derėjimas, sutarimas (being in tune) su muzikavimo aplinka (atitinkamai ne tik muzikinis, bet ir socialinis sutarimas – tai sutartinių giedotojų tarpusavio santykių pagrindas).

3. Tėkmė (srautas): bendras atsidėjimas atlikimui, kai svarbesnė ir lemianti tampa pati veikla, o ne jos atlikėjas (toks pojūtis kyla tik gerai įsigiedojus, atsiribojus nuo buities, atsidavus būsenai – tuomet ima atrodyti, kad sutartinių muzikos ratas sukasi pats, o tau belieka suspėti į jį įsisukti).

4. Susitelkimas: patirties išgyvenimas kūnu (bodily felt sense) (čia tiktų kalbėti apie ypatingus sutartinių giedotojų pojūčius, gerai „sumušant“ balsus – tai išties savotiškas garso smūgis, patiriamas visu kūnu). Šis sutartinių dvasingumas sietinas su tūkstantmetėmis tradicijomis, su prigimtine lietuvių kultūra, pasaulėžiūra ir pasaulėgirda. Užtat ir šiuolaikiniams lietuviams sutartinės nėra tik dar viena egzotiška dvasinio ugdymo technika, bet naujai įprasminta ilgaamžės tradicijos tąsa.

Iš vienos pusės labai didžiuojuosi tokiu paveldu: sutartinės – tai trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Iš kitos pusės drąsiai prilyginu jas dvasinei praktikai, kuri jau skaičiuoja net keletą tūkstančių metų. Tikiu, kad sutartinių giedojimas gali atstoti meditaciją, maldą, rožinį, giesmes, mantras ir kitas labai išpopuliarintas pasaulyje praktikas.  

Ne ką mažesnis susižavėjimas ir muzikine prasme: sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma. Tačiau Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai. Tai galima pajusti tik būnant sutartinėse, o nesiklausant jų. 

Ačiū Lauritai Peleniūtei už galimybę būti jose: susitelkti ir tuo pačiu būti sraute, skirtingoms asmenybėms sutarti  ir derėti ,,čia ir dabar" akimirkoje.


Šaltiniai:

  1. http://promociugiesmes.weebly.com/
  2. http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vyciniene_Daiva/Vyciniene_LK_2015_2.pdf
  3. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-16-lietuviu-sutartines-unesco-paveldo-sarase/53198



Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie dvasingumo principus ir žmogaus ribotumą

Ar teiginiai, vizualizacijos, koncentravimasis į aukštesnę galią, pozityvus mąstymas arba pozityvūs ketinimai veikia? Daugelis dvasinių vadovų pasakytų, kad taip, tačiau ne visada taip paprastai. Sudėtingi dvasingumo principai yra paremti bandymu suprasti vidinį pasaulį ir „taisykles“, nustatančias ryšį tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Dvasingumo principai apibrėžia „sudėtingus“ principus, kurie yra orientuoti į vidinį pasaulį. Pavyzdžiui, mūsų mintys didžiąja dalimi padeda kurti mūsų realybę. Sudėtingų principų vertę dažniausiai yra sunkiau įrodyti nei esminių principų vertę, todėl svarbu, kad pirmiausia patvirtintumėme šiuos principus patys, eksperimentuodami su savo patirtimi.  Kadangi žmonių suvokimo procesas yra ribotas, visa apimantis požiūris į tai, kas yra tikra, apima ir tuos dalykus, kurių žmogaus akys nemato. Kalbant apie dvasinį tobulėjimą, norint priimti platesnį požiūrį, reikia išmokti žvelgti į dalykus naudojantis intuicija, dvasinėmis įžvalgomis ir malone.
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

KORON

Jeigu paklausčiau, kokias asociacijas šiandien kelia žodis ,,koron“, tikriausiai paminėtumėte neapibrėžtumą, stresą, krizę, mirties ar ligos baimę ir pan. Tais pačiais žodžiais galėčiau apibūdinti šią situaciją, kurioje buvome su vyru atsidūrę 2019 metais Coron (tariasi ,,koron“) saloje Filipinuose. Taigi, vieną gražią popietę išsilaipiname saloje, kuri pasitinka ant aukšto kalno įrėmintu pavadinimu „CORON“ (žr. nuotrauką). Paklausiame mus plukdžiusios įgulos narių, kurie niekada niekur nematė jokių problemų (dar dabar skamba jų ,,ole problema“), kaip mums pasiekti viešbutį. Gauname atsakymą, kad su tuktuku (toks triratis motociklas su stogeliu) greitai būsime nugabenti, nes viešbutis netoliese. Ką gi, tuktukas greitai mus susiranda ir jau riedame viešbučio link. Klausiame vairuotojo, kiek laiko važiuosime. Jis šypsodamasis atsako, kad valandą. Suprantu, kad kratysimės pusiau asfaltuotu keleliu susispaudę trise pakankamai ilgai, tad stengiuosi tiesiog būti „čia ir dabar“ be jo
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau
Dovana Šiandien, sėdėdama į rojų panašioje saloje, susidūriau akis į akį su gyvybės ir mirties kova. Atrodo, kad tokiose vietose, kur turkio spalvos šiltas vanduo skalauja kojas, o baltas smėlis kutena pėdas vyksta tik nuostabiausi dalykai. Bet gal tai ir buvo tas nuostabiausias dalykas? Iki šiol dar gyvenu šiuo įvykiu. Gal todėl ir nusprendžiau pradėti rašyti tiklaraštyje, kad galėčiau tuo pasidalinti su jumis. Viskas įvyko akimirksniu: išgirdau žmogaus, kuris ką tik kvatojosi kartu su partnere, šauksmą vandenyje. Jis man mojo ranka ir šaukėsi pagalbos. Mečiau tuo metu skaitomą knygą, pakviečiau vyrą, kuris kaip mat atsidūrė vandenyje, ir, sumetusi gelbėjimosi lėmenes į banguojantį mėlį, nulėkiau kviesti gelbėtojų, gydytojų ir visų, ką tik galėjau pasiekti telefono linijomis. Moteris jau nekvėpavo, kai atsidūrė ant mūsų terasos. Kol rinkosi profesionalai,  moterį po ilgų bandymų pavyko atgaivinti. Ji tai įkvėpdavo, tai vėl dusdavo nuo vandens, kuris spaudė jos kvėpavimo takus.
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau