Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sąsajos


Tuščias šampano butelis ant koralinio rifo... Neriame, ištraukiame. Kiek dar šiukšlių po vandeniu?

Prisimenu vaikystę. Sėdėdama ant sofos ir žiūrėdama kokį nors prikaustantį filmą (p. s. dažniausiai ,,Labanankt vaikučiai" laidos metu), negalėdavau atsispirti pagundai užmesti saldainio popieriuką už sofos, kad nereikėtų nutraukti filmo peržiūros ir bėgti iki šiukšlių dėžės. Atrodė, kad niekas niekada nepastebės mano išdaigų. Kambarys nuo to neatrodė prasčiau. Juk nieko nesimatė. Viskas paslėpta. 

Kadangi vis dar esu ties pusiauju ir didžiąją dalį laiko praleidžiu vandenyje, noriu pasidalinti savo įžvalgomis apie koralinius rifus, kurie man primena mažus miestelius su savo gyventojais. Kaskart panirusi stebiu. Koks nuostabus tas jų gyvenimas ir koks didelis nusivylimas, kai supranti, jog margaspalvės žuvelės  suka ratus aplink baigiančius išnykti koralus, vėžliai vis rečiau grįžta į apgyvendintas salas dėti kiaušinių, vis daugiau šiukšlių po vandeniu. Kartais randi žuvį apsigyvenusią automobilio padangoje, ar kokioje nors kitokioje sunkiai yrančioje atliekoje...

Ar kada nors kyla mintis, kad visi esame labai susiję, kad esame didesnės sistemos dalis? Ar tikrai galime viską paslėpus ramiai gyventi ir laukti? Kada ateis ta diena, kai suprasime, jog visi esame labai susiję? Suprantu, kad žmonių sąmoningumas labai skirtingas. Bet tikiu, kad kiekvienas galime rasti būdų pradėti "susirinkti popieriukus" bent jau už savo sofos.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie dvasingumo principus ir žmogaus ribotumą

Ar teiginiai, vizualizacijos, koncentravimasis į aukštesnę galią, pozityvus mąstymas arba pozityvūs ketinimai veikia? Daugelis dvasinių vadovų pasakytų, kad taip, tačiau ne visada taip paprastai. Sudėtingi dvasingumo principai yra paremti bandymu suprasti vidinį pasaulį ir „taisykles“, nustatančias ryšį tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Dvasingumo principai apibrėžia „sudėtingus“ principus, kurie yra orientuoti į vidinį pasaulį. Pavyzdžiui, mūsų mintys didžiąja dalimi padeda kurti mūsų realybę. Sudėtingų principų vertę dažniausiai yra sunkiau įrodyti nei esminių principų vertę, todėl svarbu, kad pirmiausia patvirtintumėme šiuos principus patys, eksperimentuodami su savo patirtimi.  Kadangi žmonių suvokimo procesas yra ribotas, visa apimantis požiūris į tai, kas yra tikra, apima ir tuos dalykus, kurių žmogaus akys nemato. Kalbant apie dvasinį tobulėjimą, norint priimti platesnį požiūrį, reikia išmokti žvelgti į dalykus naudojantis intuicija, dvasinėmis įžvalgomis ir malone.

"Ar aš - beržas, ar aš - kelmas?" arba "kas valdo mano protą?"

Eidama rudenišku pamiškės takeliu išvydau kerpėjantį beržą. Pagalvojau, kad dažnas iš mūsų auginame kerpes savo prote. Tos kerpės - tai mūsų siautėjančios mintys, virstančios veiksmais.  Yra sakoma, kad žmogus, kuris valdo savo protą, gali realizuoti visą savo potencialą. Tačiau labai dažnai žmonės geriau žino, ko nenori, nei ko nori savo gyvenime. Pavyzdžiui beržas, savo beržiškoje sėkloje turi didžiulį potencialą tapti nuostabiu beržu. Tačiau dažnai, žmogus, kaip ir tas beržas paveikslėlyje, tampa kelmu, visą savo dėmesį nukreipdamas į problemas bei į tų problemų sprendimą,  o ne į galimybes ar norus. Jis blokuoja savo augimo pajėgumą juo netikėdamas, o vėliau stebisi, kaip atsidūrė ten, kur nenorėjo patekti. Tai skamba kvailai, tačiau būtent taip daugelis keliauja per savo gyvenimą ir, žinoma, kaltina aplinkybes. Tačiau aplinka ir besikeičiančios situacijos tik padeda susikurti mūsų įsitikinimų sistemą - pasaulėžiūrą, kuri aiškina, kaip gyventi gyvenimą ir k

Nušvitimas

Dažnas, pradėjęs dvasinę kelionę, būna labai susitelkęs į greitą rezultatą-,,nušvitimą".  Artėja Rasos (Joninių) šventė, kuri taip pat vadinama keliu į dvasinį nušvitimą. Tačiau kas tas nušvitimas kasdieniniame gyvenime?  Taip jau sutapo, kad po jo šventenybės Dalai Lamos apsilankymo Vilniuje, mano rankose kaipmat atsirado viena knyga, kurios tekstu ir norėčiau šiandien pasidalinti. Šį kartą ne apie pagoniškas/ neopagoniškas apeigas, o apie budistinį požiūrį į nušvitimą. Šioje knygoje pateiktas savišvietos ir savipagalbos procesas reiškia pasitraukimą nuo kelio, kuriuo eidami siekiame paviršutiniškų malonumų šią gyvenimo akimirką, paskui išsipainiojimą iš pažeistų emocijų ir pagaliau išsiveržimą iš savo egocentriškumo. Šioje knygoje galite rasti gana smulkiai , žingsnis po žingsnio aprašytas kiekvieno lygmens praktikas. ,Nušvitimas yra išsilaisvinimas ne tik nuo visų neproduktyvių emocijų, sukančių egzistencijos ratą, bet ir  nuo šių emocijų sąmonėje įtvirtintų poli