Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sąsajos


Tuščias šampano butelis ant koralinio rifo... Neriame, ištraukiame. Kiek dar šiukšlių po vandeniu?

Prisimenu vaikystę. Sėdėdama ant sofos ir žiūrėdama kokį nors prikaustantį filmą (p. s. dažniausiai ,,Labanankt vaikučiai" laidos metu), negalėdavau atsispirti pagundai užmesti saldainio popieriuką už sofos, kad nereikėtų nutraukti filmo peržiūros ir bėgti iki šiukšlių dėžės. Atrodė, kad niekas niekada nepastebės mano išdaigų. Kambarys nuo to neatrodė prasčiau. Juk nieko nesimatė. Viskas paslėpta. 

Kadangi vis dar esu ties pusiauju ir didžiąją dalį laiko praleidžiu vandenyje, noriu pasidalinti savo įžvalgomis apie koralinius rifus, kurie man primena mažus miestelius su savo gyventojais. Kaskart panirusi stebiu. Koks nuostabus tas jų gyvenimas ir koks didelis nusivylimas, kai supranti, jog margaspalvės žuvelės  suka ratus aplink baigiančius išnykti koralus, vėžliai vis rečiau grįžta į apgyvendintas salas dėti kiaušinių, vis daugiau šiukšlių po vandeniu. Kartais randi žuvį apsigyvenusią automobilio padangoje, ar kokioje nors kitokioje sunkiai yrančioje atliekoje...

Ar kada nors kyla mintis, kad visi esame labai susiję, kad esame didesnės sistemos dalis? Ar tikrai galime viską paslėpus ramiai gyventi ir laukti? Kada ateis ta diena, kai suprasime, jog visi esame labai susiję? Suprantu, kad žmonių sąmoningumas labai skirtingas. Bet tikiu, kad kiekvienas galime rasti būdų pradėti "susirinkti popieriukus" bent jau už savo sofos.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KORON

Jeigu paklausčiau, kokias asociacijas šiandien kelia žodis ,,koron“, tikriausiai paminėtumėte neapibrėžtumą, stresą, krizę, mirties ar ligos baimę ir pan. Tais pačiais žodžiais galėčiau apibūdinti šią situaciją, kurioje buvome su vyru atsidūrę 2019 metais Coron (tariasi ,,koron“) saloje Filipinuose. Taigi, vieną gražią popietę išsilaipiname saloje, kuri pasitinka ant aukšto kalno įrėmintu pavadinimu „CORON“ (žr. nuotrauką). Paklausiame mus plukdžiusios įgulos narių, kurie niekada niekur nematė jokių problemų (dar dabar skamba jų ,,ole problema“), kaip mums pasiekti viešbutį. Gauname atsakymą, kad su tuktuku (toks triratis motociklas su stogeliu) greitai būsime nugabenti, nes viešbutis netoliese. Ką gi, tuktukas greitai mus susiranda ir jau riedame viešbučio link. Klausiame vairuotojo, kiek laiko važiuosime. Jis šypsodamasis atsako, kad valandą. Suprantu, kad kratysimės pusiau asfaltuotu keleliu susispaudę trise pakankamai ilgai, tad stengiuosi tiesiog būti „čia ir dabar“ be jo...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Mintys apie tikėjimą

Viešėdama Dohoje, kur religija labai arti: minareto garsai, Koranas viešbučio stalčiuose, rodyklės į Meką, taksisto aiškinimai apie religijas, vėl sugrąžina mane į apmąstymus, kiek daug vaikiško suvokimo kalbant apie tikėjimą. Ar kada nors suaugsime? Ar norime, ar pasiruošę sąmoningėti? Šios ir kitos mintys  Visų Šventųjų išvakarėse mane kasmet aplanko. Ir net nebūtinai turiu būti žvakių liepsnelėse skendinčiose Lietuvos kapinėse. Tiesiog jaučiu, kad tos temos mane pasiekia visose pasaulio kampeliuose, kad ir kokie skirtingi jie bebūtų. Pamenu Helovino eiseną (karnavalą) Niujorko gatvėmis. Daug persirengėlių,  žmonių spūstis metro stotyje. Visi kartu veržiamės pro siaurą išėjimą ir viena mergaitė šaukia: „Mama, ar mes ištrūksime iš čia? Jaučiuosi, kaip „Titanike“...“ O kur mes veržėmės? Pamatyti persirengėlių, pomirtinio gyvenimo personažų? Kodėl ta mirties tema taip traukia? Iš kur tai atėję ir kodėl? Ar kam nors dar įdomi Helovino žodžio kilmė? Senąja anglų kalba Visų Š...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Apie dvasingumo principus ir žmogaus ribotumą

Ar teiginiai, vizualizacijos, koncentravimasis į aukštesnę galią, pozityvus mąstymas arba pozityvūs ketinimai veikia? Daugelis dvasinių vadovų pasakytų, kad taip, tačiau ne visada taip paprastai. Sudėtingi dvasingumo principai yra paremti bandymu suprasti vidinį pasaulį ir „taisykles“, nustatančias ryšį tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Dvasingumo principai apibrėžia „sudėtingus“ principus, kurie yra orientuoti į vidinį pasaulį. Pavyzdžiui, mūsų mintys didžiąja dalimi padeda kurti mūsų realybę. Sudėtingų principų vertę dažniausiai yra sunkiau įrodyti nei esminių principų vertę, todėl svarbu, kad pirmiausia patvirtintumėme šiuos principus patys, eksperimentuodami su savo patirtimi.  Kadangi žmonių suvokimo procesas yra ribotas, visa apimantis požiūris į tai, kas yra tikra, apima ir tuos dalykus, kurių žmogaus akys nemato. Kalbant apie dvasinį tobulėjimą, norint priimti platesnį požiūrį, reikia išmokti žvelgti į dalykus naudojantis intuicija, dvasinėmis įžvalgo...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau