Viešėdama Dohoje, kur religija labai arti: minareto garsai, Koranas viešbučio stalčiuose, rodyklės į Meką, taksisto aiškinimai apie religijas, vėl sugrąžina mane į apmąstymus, kiek daug vaikiško suvokimo kalbant apie tikėjimą. Ar kada nors suaugsime? Ar norime, ar pasiruošę sąmoningėti? Šios ir kitos mintys Visų Šventųjų išvakarėse mane kasmet
aplanko. Ir net nebūtinai turiu būti žvakių
liepsnelėse skendinčiose Lietuvos kapinėse. Tiesiog jaučiu, kad tos temos mane pasiekia
visose pasaulio kampeliuose, kad ir kokie skirtingi jie bebūtų.
Pamenu Helovino eiseną (karnavalą) Niujorko gatvėmis. Daug persirengėlių, žmonių spūstis metro stotyje. Visi kartu veržiamės pro siaurą išėjimą ir viena
mergaitė šaukia: „Mama, ar mes ištrūksime iš čia? Jaučiuosi, kaip
„Titanike“...“ O kur mes veržėmės? Pamatyti persirengėlių, pomirtinio gyvenimo
personažų? Kodėl ta mirties tema taip traukia? Iš kur tai atėję ir kodėl? Ar kam nors dar įdomi Helovino
žodžio kilmė? Senąja anglų kalba Visų Šventųjų diena vadinosi „All Hallows
Day“, o jos išvakarės – „All Hallows Eve“. Būtent iš šio žodžio ilgainiui gimė
žodis „Halloween“ – Helovinas. Kas tie šventieji? Ar turime juos galvoje, kai
tokias dienas paverčiame trankiais vakarėliais. Ar dar kam nors rūpi kankiniai, kurie po
mirties tapo šventaisiais ir mūsų globėjais? Ar mes tikime, kad turime
globėjus? Matyt tai priklauso nuo mūsų tikėjimo vystymosi etapų. J. W. Fowler
tikėjimo raidos kelią sieja su E. H. Erikson‘o ir Piagetian asmenybės raidos
fazėmis. Ir nors tikėjimą daugiau įtakoja asmens dvasinė raida, branda ir
socialiniai ryšiai, nei žmogaus amžius, tačiau dažnai pagalvoju, kaip esame
įkalinti ankstyvosiose tikėjimo vystymosi etapuose. Fowler įvardino šiuos
tikėjimo augimo etapus kaip: primityvųjį tikėjimą, susijusį su pirminiu
pasitikėjimo jausmu (būdingas 0–2 mečiams), intuiciniu-projekciniu, susijusi su
vaizdiniais (būdingas 3–7 mečiams), mitinį-pažodinį, susijusį su pasakojimais
ir istorijomis (būdinga 7–12 mečiams) ir išpažįstantiems tradicines religijas:
sintetinį – konvencinį (grupės) tikėjimą, susijusį su tradicijų perėmimu,
grupės pasaulėžiūra, vertybėmis (prasideda jaunystėje, tęsiasi iki suaugusiojo
amžiaus). O taip norėtųsi brandžiau pažiūrėti į šių švenčių prasmes per
idividualų-reflektyvų tikėjimą, susijusį su laisvu, sąmoningu apsisprendimu
asmeniniam ryšiui su Aukščiausiąja jėga ar su atvirumu ir gebėjimu sujungti
įvairias mintis, požiūrius, vidinius prieštaravimus ar tiesiog visuotiniu tikėjimu, susijusiu su
pasitikėjimo Aukščiausia jėga santykiu, keičiančiu žmogų iš vidaus ir
teikiančiu tvirtumo, drąsos, ryžto apsispręsti gyventi tikėjimu ir liudyti
meilę, kur tikėjimas anot Fowler (1981) teikia žmogui gyvenimo prasmę ir
tikslą. Bet tam reikalinga ne tik tikinčiojo branda, bet ir religinių
bendruomenių reformos, kurios išlaisvintų tikinčiuosius iš pradinių tikėjimo
etapų ribotumo, į kurį atsiduriame šiandien. Žmogui
reikia jausti ryšį su kažkuo aukštesniu, nei jo „ego aš“ – kažkuo šventu ir
amžinu, o tai turėtų būti išreiškiama per religiją arba ne, atitinkamuose brandos etapuose, neprimentant jų kitiems bei pasirenkant savo pasaulėžiūrą.
Ar teiginiai, vizualizacijos, koncentravimasis į aukštesnę galią, pozityvus mąstymas arba pozityvūs ketinimai veikia? Daugelis dvasinių vadovų pasakytų, kad taip, tačiau ne visada taip paprastai. Sudėtingi dvasingumo principai yra paremti bandymu suprasti vidinį pasaulį ir „taisykles“, nustatančias ryšį tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Dvasingumo principai apibrėžia „sudėtingus“ principus, kurie yra orientuoti į vidinį pasaulį. Pavyzdžiui, mūsų mintys didžiąja dalimi padeda kurti mūsų realybę. Sudėtingų principų vertę dažniausiai yra sunkiau įrodyti nei esminių principų vertę, todėl svarbu, kad pirmiausia patvirtintumėme šiuos principus patys, eksperimentuodami su savo patirtimi. Kadangi žmonių suvokimo procesas yra ribotas, visa apimantis požiūris į tai, kas yra tikra, apima ir tuos dalykus, kurių žmogaus akys nemato. Kalbant apie dvasinį tobulėjimą, norint priimti platesnį požiūrį, reikia išmokti žvelgti į dalykus naudojantis intuicija, dvasinėmis įžvalgomis ir malone.
Komentarai
Rašyti komentarą